Pirmą kartą mama nuvedė šokti pradinėje mokykloje. Pasak mamos nebuvau susižavėjusi šokiu, nes nepatikdavo šokti su berniukais, kurie turbūt, kaip sakoma "tampydavo už kasų" :) Po griežto pasakymo - NEBEEISIU, kažkaip vistiek sėkmingai keliaudavau į repeticijas. Laikui bėgant susidraugavau ir su berniukais, ir šokis tapo labai artimas :) Pirmąją šokių mokytoją prisimenu iki šiol, ji buvo griežta ir reikli, tačiau neatbaidė, o tik išugdė norą šokti ir tobulėti :).
Vidurinėje mokykloje teko metus, pusantrų šokti vien su merginomis, nes vaikinams paauglystėje šokis atrodė nebe toks įdomus užsiėmimas :) Tačiau artėjant įvairiems konkursas bei koncertams visgi pavyko įtraukti ir juos į kolektyvą ir taip suburti mišrų kolektyvą.
Vidurinėje mokykloje teko metus, pusantrų šokti vien su merginomis, nes vaikinams paauglystėje šokis atrodė nebe toks įdomus užsiėmimas :) Tačiau artėjant įvairiems konkursas bei koncertams visgi pavyko įtraukti ir juos į kolektyvą ir taip suburti mišrų kolektyvą.
Atvažiavus studijuoti taip pat norėjau šokti..tačiau Vilniaus universiteto ansamblis nebuvo labai draugiškas ir nepanoro turėti mažos mergaičiukės savo tarpe :)) Jau buvau susitaikiusi, kad taip ir nutrūks šokio metai..tačiau antrąjį studijų rugsėjį netikėtas susitikimas su pažįstama mergina, kuri kaip tik ruošėsi eiti į Vilniaus dizaino ir technologijų kolegijos tautinių šokių kolektyvo "Sietuva" atranką viską pakeitė. Nukeliavau ir aš :) Viena, kita repeticija ir buvau draugiškai priimta į kolektyvą. Žinoma, būdavo visko - niekad nepamiršiu pirmųjų metų ir konkurencijos su senosiomis šokėjomis (kaip žinia merginų kolektyvuose būna visada daugiau, tad konkurencija tarp jų būna visada), tačiau jos puikiai išmokė taisyklingos laikysenos ir kitų mergaitiškų subtilybių, griežtesnio vadovo žodžio apie kojas, taško nelaikymą, nuleistas akis, netinkamus žingsnelius.. :) tačiau tai tik padėjo stiprėti, tobulėti ir sėkmingai šokti, dalyvauti visuose koncertuose, konkursuose ir festivaliuose.. :) Jausmas po smagaus, gerai sušokto koncerto būdavo nepakartojamas, tai buvo didžiausia motyvacija šokti, stengtis, lankyti repeticijas.. Taip pat motyvuodavo puikiai praleistas laisvalaikis, visada turėdavome ką veikti drauge - pirtelės žiemos savaitgaliais, linksmos keliones po gimtuosius kraštus vasaros metu. Gimtadienių, Kalėdų, užgavėnių, valentino dienos, kovo 8-osios paminėjimai jau yra tradicijos, kurios vienija ir jungia sietuviečius..
Esu be galo laiminga, kad turėjau proga šokti (tikiu, kad dar šoksiu, tik reik palaukti kelis dešimtmečius, nes trisdešimtmečiai kaip ir paaugliai, labiau domisi ne liaudišku šokiu, o kitais :)), patirti tiek daug įspūdžių, sutikti tiek daug bendraminčių, tarp kurių radau ir tą vienintelį, kuris šią vasarą tapo mano vyru :)
Na, o dabar laikas saldžiam atsisveikinimo tortui - patobulinau "Devil's food cake" :) kaip galima tobulą tortą patobulinti? ogi su bruknių uogiene :)
Biskvitams (26 cm kepimo formai):
1. 100 g kakavos
2. 300 g verdančio vandens
3. 200 g pieno
4. 300 g sviesto
5. 420 g miltų
6. 2 a. š. kepimo miltelių
7. 1 a. š. druskos
8. 300 g cukraus
9. 6 kiaušinių
Kremui:
1. 200 g juodojo šokolado
2. 200 g pieniško šokolado
3. 350 g žemės riešutų sviesto
4. 500 g 36 proc. riebumo grietinėlės
Pertepimui:
1. 5 v. š. bruknių uogienės (galima ir daugiau, buvo bandymas, tad nenorėjau persistengti, tačiau kitą kartą tikra dėsiu daugiau :)
Šokolado papuošimams:
1. 150 g juodojo šokolado
Pirmiausia rekomenduojama pasidaryti šokolado papuošimus:
1. Pasiruošti du maždaug 40 cm ilgio kepimo popieriaus lakštus.
2. Šokoladą ištirpinti ant vandens garų vonelės. Šokoladą atvėsinti iki žemesnės nei kambario temperatūros, kitu atveju sustingęs jis bus per minkštas ir papuošimai gali pradėti tirpti.
3. Ant vieno lakšto tolygiai išpilti šokoladą ir išlyginti, uždengti kitu lakštu ir dar palyginti, kad neliktų oro burbuliukų.
4. Susukti į ritinį ir pastatyti į šaldytuvą, kad gerai sustingtų.
5. Kai jau tortas baigtas, bus galima ritinį staigiu judesiu išvynioti, tuo metu turi gautis šokoladinės šukės. Jomis papuošti tortą, kol kremas dar nesustingęs.
Biskvitų paruošimas:
1. Kepimo indą iškloti kepimo popieriumi.
2. Kakavą užpilti verdančiu vandeniu, maišyti kol ištirps. Supilti pieną ir padėti į šalį kol atvės.
3. Dubenyje sumaišyti miltus, kepimo miltelius ir druską.
4. Kitame dubenyje išplakti kambario temperatūros sviestą iki purumo, suberti cukrų ir dar paplakti, kad cukrus ištirptų.
5. Po vieną sumušti ir gerai išplakti kiaušinius.
6. Į gautą masę per kelis kartus supilti miltus ir kakavą. Viską gerai išmaišyti.
7. Supilti tešlą į kepimo formą ir dėti kepti į įkaitintą iki 180 laipsnių orkaitę, kepti apie 40-50 min. (patikrinti su mediniu pagaliuku arba peiliu).
8. Iškepus biskvitui, atvėsinti ir padalinti į tris dalis.
Kremo paruošimas:
1. Visą šokoladą ištirpinti ant garų vonelės.
2. Į šokoladą įmaišyti žemės riešutų sviestą.
3. Į masę supilti šaltą grietinėlę. Plakti plaktuvu kol gausis tvirtas kremas.
Torto surinkimas:
1. Ant lėkštės dėti pirmąjį biskvitą, aptepti jį uogiene, po to kremu. Dėti antrąjį biskvitą ir aptepti kremu. Uždėti paskutinį biskvitą ir aptepti jau visą tortą likusiu kremu.
2. Apdėlioti tortą šokolado papuošimais ir dėti į šaldytuvą, kad gerai sustingtų. Rekomenduočiau palaikyti per naktį ar netgi dvi :)
3. Ragauti, skanauti tik ne per daug, nes tortas tikrai šokoladinis ir gan sotus :)
Torto šaltinis: saulėta virtuvė
